- klukšnis
- klùkšnis sm. (2) gurkšnis: Arbatos nesu nė klukšnio gėręs Šts. Du klukšniù surijo JII166. Tu tokiais stambiais klùkšniais geri, kad par sieną girdėti Plt. Gerk keletą klùkšnių ir man palik Lkž. Jis vienu klukšniu visą stiklinę išgeria Rs. Gerk ben vieną klukšnelį, gerk KlvrŽ. Išsitraukęs buteliuką, palenkė porą klukšnių Žem. Mes ėmėm po klùkšnį, o visą kitą jis vienas išgėrė Up. Seniau vieton vyno ar degtinės duodavo užgerti po klukšnį vandens jaunavedžiams MTtVII88. Po klùkšnį pylioti J.
Dictionary of the Lithuanian Language.